Geri vyrai geroj girioj gero alaus negėrė…

post on spalio 10th, 2019
Posted in hobiai

Turint per daug laisvo laiko galva visąlaik pramušta kvailiausiom idėjom, kaip kad ir dabar- internete užmačiau primityvų receptą, kaip pasigamint laukinės fermentacijos alų iš… pagalio. Nu panašiai, kaip kad sriubą iš kirvio 🙂

taigi skurpulingai susirinkau ingridientus

maišas Weyermann Bohemian Pilsner trupintų grūdų
mosaic apynių granulės
ir svarbiausia- mielės 🙂

Taip taip, paskutiniam paveikslėlyje- mielės. Anot pramano sugalvotojų, mielės gamtoje slypi visur, kad ir kiekvienoj pliauskoj, tik reikia jom duot darbo. Taigi, užvirinau misą neržaveikiniam pieno bidone, įdėjau apynių, praaušus- mieles ir jokio cukraus. Plyta, beje, į receptą neįeina, čia tam, kad dvi beržo pliauskos aka mielės pilnai panirtų, antraip ten gali užsiveist kažkoks grybelis ir viskas tada šuniui ant uodegos.

ir ką jūs galvojat? procesas tikrai užsikūrė ir išrodė štai šitaip skaniai

kaip koks Saturno ar Jupiterio palydovas, jei nežinant, kas čia apie ką..

na o rezultatą štai jum prašom kelių minučių degustaciniam filmuke 🙂

Skanaus?!..

post on rugsėjo 14th, 2019
Posted in pasivalkatavimai

Ilgai brendo mintis aplankyt bjauraus maisto muziejų Malmėj, bet tai vis tas, tai anas ir išvis ko ten ton pusėn važiuot. Bet visgi ekspromtu gavos ir štai- 185 pinigai už nedidelės salės ekspoziciją vienam suaugusiam asmeniui ir mintyse jau niurnu, a ko čia taip brungu ir dą smirdž, bet visus burbesius greitai nuplaunu bokalu kinietiško jaunų peliukų vyno. gerai nuteikia ir bilietas, atspausdintas ant vėmalų maišelio 🙂

Ekspozicija iš dalies nuspėjama- džiovinti vabalai, kirmėliukai, skandinaviškos pūdytos žuvys, sūriai, šikšnosparniai beigi vorai, stipriai aprašinėt nėra ką, reikia uostyt ir ragaut, štai nuotraukos 🙂

kas patiko, tai uždaryti stiklainiai su vata, prisigėrę tam tikro maisto kvapo- atsisuki ir pauostai ties eksponatu. Kvapų porūšiai gal kiek ir skiriasi, bet bendrai tai viskas dvokė vienokiu ar kitokiu šūdu 🙂 Antaitiesiogine prasme iššikta kava- Kopi Luvak, kurios jau buvo tekę ragaut ir anksčiau- kava ir kava, tik kainuoja approx 3000 usd už kg…

radom staliką, kur kaidaise (rašo, kad Kinijoj ir dabar), imobilizuodavo beždžionę ir smaguriaudavo smegenim, jai gyvai besant. Jei kas nežino, kaip tai atrodo- filmo Avinėlių Tylėjimas Grande Finale.

didelė dalis ekspozicijos reikalauja pastovaus atnaujinimo, kaip antai jaučių pimpalai ar kiaušai, Kruvinoji Merė su ožio akim, tai galutinė bilieto kaina kaip ir nebeatrodo labai sukrečianti.

dalis eksponatų pasirodė visai nebjauri, kaip antai tartaras, kurį mielai kaskart valgau Lenkijoj ir daraus namie

na o geriausiai nuteikė bufetukas nemokamo maisto ties išėjimu- galima buvo pakaštavot kirmėliukų, skėrių, supuvusių kiaušinių ir dar kažkokios velniavos, anava, kaip buvo skanu 🙂 galiu patriotiškai pasakyt, kad mūsų sūrstriomingas labai skanesnis už islandišką apmyžtą ryklį 🙂

kodėl nusprendžiau parašyt šitą tekstuką? ogi todėl, kad kitą dieną darbe, einant šalia dvokiančio šiukšlių konteinerio, prabudo alkio jausmas. visgi lengva kaip lengva manipuliuot mūsų refleksais…