Tag Archive: kno3

Patvorinio Ciolkovskio užrašai. 1 dalis

andraika post on rugpjūčio 23rd, 2015
Posted in hobiai Tags: , , , , , , , ,

Nuo vaikystės kažkodėl žavėjo chemija. Net negaliu pasakyt, kodėl. Tiesiog traukė tie visokie mėgintuvėliai, kolbos, spiritinės lempelės ir panašūs niekai- eksperimentais ėmiau domėtis dar pradinėse klasėse- primaišai ko randi namie ar rūsy ir žiūri, kaip putoja ar spalvas keičia. Pabandai pavirint ką nors. Aišku, vienąkart viskas logiškai pasibaigė gaisru namie bet be didesnių nuostolių 🙂

Vėliau, paauglystėj, sekė pirmi žingsniai pirotechnikoj- dūminės šaškės iš kaučiuko kamuoliukų, miniraketytės iš degtukų folijoj, skalbimo ar kavos indelių patrankėlės su nukosėtu statybiniu karbidu, salietrinės petardos ir kiti mieli niekučiai. Pamažu visa tai su metais nugrimzdo nebūtin.

Ir štai, kai jau žilė metės galvon, staiga prisireikė prasikrapštyt atminties užkaborius, pasitelkt į pagalbą guglą ir vėl truktelėt už vadžių, kad pradėt iš pradžių 🙂 Ir viskas per tuos kvailus draudimus dėl raketos variklių- kipšas gnybtelėjo pasigamint pačiam. Pasakyta- padaryta- senesnės kartos raketų varikliai po šiai dienai gaminami iš gruntuoto parako, naujesni- kažkokie kompozitiniai. Kiek išnešė atmintis, tai parako sudėty turėjo būt anglies, sieros ir salietros. Ėmus domėtis giliau paaiškėjo, kad visam tam dar reikia ir taip vadinamo ball mill– specialus malūnas malt cheminėm medžiagom, pasigrožėkit, kaip atrodo šite mieli žaisliukai

ball-mill-ceramic-thin-9344-2636847

 

ir, kaip paaiškėjo, šita štuka yra tiesiog privaloma parako gamyboj. Radau pardavimuose ir visokių buitinių variantų, bet, kaip taisyklė, anapus Atlanto ir dažniausiai anapus mano piniginės, taigi ėmiausi ieškot DIY projektų ir, galų gale, išgimdžiau savo know how konceptą, kurį nors imk ir patentuok- šekit, pasižiūrėkit, dailuma. Tiesa, garsą skleidža tokį, kad kažkada kaimynas paklausė, ar nenusipirkau kokio seno Citroeno, kurio negaliu užvest 🙂

2015-08-22 08.35.30 2015-08-22 08.35.20

Kartais visai gerai būt pliuškinu- apsidairei garaže, pakilnojai dėžes ir radai viską, ko gali prireikt- malūne tekainavo keli būgną prilaikantys rateliai. Ai, liūto dalį šiaip sudaro taip vadinama grinding media- tai kažkas labai kieto, besimakaluojančio drauge su smulkinamom medžiagom, mano atveju- kilogramas keramikinių kamuolelių.

Toliau sekė medžiagų paieškos. Aktyvuotos anglies nusipirkau vindarystės krautuvėlėj, sieros pudros statybinėj, kaip dažų pigmento o va ties salietra strigau- pradžioj pabandžiau granuliuotas trąšas- rezultatas gavosi kaip seno dieduko pabezdėjimas. Vėliau atradau, kad gryna kalio salietra naudojama vandens dezinfekcijai- ar akvariumų, ar baseinų ir parsiduoda visiškai legaliai.

Taigi, apsirūpinau medžiagom ir paleidau malūną, skaitydamas internetuose, ką daryt toliau. Radau kažką, kad reikia pavirt, perpilt alkoholiu (dar aš čia šnapsą gadinsiu), kočiot ir per sietelius trint, vienžo, visa ilga litanija tokio paprasto dalyko, pagalvojau, kad bus gerai ir tep lep. Jei kas dar nežino, tai aš visuomet pradedu nuo tep lep. Gatavą produktą padegiau ant popieriaus skiautės- vaikystėj žaidimam tiktų, bet kosmoso užkariavimam tai niekaip. Ok, gūžtelėjau pečiais, paviriau. Išdžiovinau. Nufilmavau rezultatą, kuris ir gavosi tep lep

1 from Andraika on Vimeo.

Nusivylęs darbo vaisiais, ėmiausi užduoties iš peties- pagal wikihow instrukciją įsigijau isopropanolio alkoholio (parsiduoda kaip elektronikos valiklis), vadinamos greičiausia vynuogienojų anglies ir ėmiaus visko iš naujo. Aišku, nors instrukciją perskaičiau begalę kartų, visvien pripainiojau- per anksti sumaišiau anglį ir sierą su isopropanoliu, užuot iš pradžių juos subėrus į verdamą ištirpdytą salietrą. Proto užteko, kad spiritinio sprogaus mišinio nevirčiau 🙂 Visus kitus žingsnius atlikau sąžiningai ir štai jums užprotokoluotas rezultatas

2 from Andraika on Vimeo.

kaip matot iš operatoriaus peršikimo, ir man tai buvo labai netikėta, gerai, kad visi kaimynai buvo darbuose, nes trenkė taip, kad ausyse spengė dar ilgai. pažiūrim sulėtintą vaizdą

2x from Andraika on Vimeo.

kaip matosi įraše- variklio gilzė detonavo per priekį ir smigo atgal. ir, pasakysiu jums, susmigo gerai, visa laimė, kad vertikaliai apačion. Tam turiu du paaiškinimus- pirmas- per galingas parakas, kuo netikiu, antras- galbūt reikėjo variklio vidinį degimo kanalą išgręžt per visą paraką iki pat viršaus, o aš padariau tik kokio centimetro gilumo, kaip kad fabrikiniuose. Anyway, rezultatas savotiškai nudžiugino ir štai toks pat variklis, tik jau su ilgu kanalu. ir dar vienas, su praplatintu ilgu kanalu.

blogai from Andraika on Vimeo.

 

tas pats. ką daryt toliau- nežinau. Pirmas šūvis buvo galingas, gilzė dingo be žinios ir nepaliko jokių ženklų, išskyrus sulamdytą skardinį kaminėlį, patarnavusį už laikiklį ir liudijantį, jog šūvis buvo stiprus. Panašu, jog pykštelėjo reikiama linkme, t.y., kažkur aukštyn. Antras pukštelėjimas nakčia tepanėšėjo į drėgną tarybinę patardą. Ir vėl detonavo per viršų..