Tag Archive: Norvegija

Norvegija, labai seniai. 2004 gal?…Dar ir šveplai. neskaitykit.

andraika post on vasario 24th, 2013
Posted in pasivalkatavimai Tags: , ,

Pirmoji diena.  2004 metu liepos vidurys. Asmundtorpas, apie 38km nuo Malmo siaures kryptim.

Kaip visada norejom isvaziuot anxciau ir kaip visada nesigavo- bepuldinedami po namus isikepurnejom gal apie kokia 9h. Togarpe isipylem kuro, CityGrose padarem paskutinius apsipirkimus ir isjudejom. Iki Goteburgo vaziavom ir nuvaziavom 2 simtus kazkiek kilometru be jokiu nutikimu. Isipylem dar benzo ir nubirbem toliau. Uz miesto, ganetinai nuosalioje degalineje, pastebejom toki vaizda- stovi tralas, apkibes naujutelem FERRARI ir PORCHE, o vairuotojas spakainai eda kavinej. Kur Lietuvoj toki vaizda pamatysi?…Uz Goteburgo prasidejo Siokie tokie kalniukai bei uolos, taciau kadangi jau buvom vaziave pries metus, is susizavejimo nebeubavom. Pries pat siena uzsipylem dar zibalo ir per didziuli tilta per fjorda iriedejome Norvegijon. Iskart pastebejome, kad suprastejo masinos ir keliai- tapo panasu i Lietuva, net kelio zenklai tokiu paciu spalvu. O norvegam automobiliai daugmaz dzin- jiem kur kas svarbiau turet laivuka ar trobele kalnuose, katros vadinamos meiliu zodziu ”hytte”. Greit pasiekem Osla, pakeliui keleta kartu susimokeje uz kelius. Tai 15, tai 20 kr. Renka cia jie pinigus kaip pasiute. Nu bet ir yra uz ka- praktiskai visi didesni keliai iskirsti uolose arba eina po jomis tuneliais. Daug kur keliai platinami- yra i ka akis paziuret- nerealaus dydzio CAT ir visu kitu firmu ekskavatoriai, traktoriai, sunkvezimiai ir kita ardomoji technika. Osle, kaip zinia, nezmoniskai painus trafikas- keliai keleliai vingiuoja, raitosi, persisuka, kertasi arba prasilenkia ir begale suprantamu ir nelabai zenklu. As sturmanavau, Virga vairavo. Dar pamirsau paminet, kad tik isvaziavus paaiskejo, kad neveikia GPS imtuvas- ta suski pasirodo reik suinstaliuot ANT programos, o as padariau atvirksciai. Be abejo, instaliaciniai diskai liko namie. Uztatai vietoj nuostabaus realtaiminio zemelapio, kaip suskis sedejau su popierine paklode ant keliu. Beje, Osle zemelapiu uz dyka nieks nedalina- teko paklot 100 kr. Nors toki pati zemelapi bet kokiam didesniam Svedijos mieste gali paiimt nemokamai. Nu aisq, pataikem ant piko valandu, uztatai dideliausiam judejime prazioplinom kelia, kur rekejo nusukt ir nushutinom link Tronhaimo. Pakeliui panikoj apsiburbeje, zemelapi suziurejom, kad nedideliu, kokiu 50 km lanku galim sugrizt i ta pati kelia. Taip ir padarem, pravaziuodami pro pat Oslo aerodroma, katras Virgai padare neisdildoma ispudi. Po to isukome i teisinga kelia (4, po to 34, jei kam idomu), dar karta susimokejome 30kr uz bala zino ka ir nurukome link fjordo. Uz vieno posukio pamatem neiprasta vaizda- sedi du diedukai policynykai, abu patenkinti ir su stacionaru matuoja greiti. Uz kito posukio jau pristoje daugiau policijos masinu, aiskinasi su pazeidejais. Beje, visi skandinavai lekikai. Mes tai ka- vingiavom gal ant kokiu varganu 60 kmh, uztatai su policininkais persimetem tik sypsenom ir issiskyreme kaip juroje laivaiJ. Ememe dairytis nakvynes vietos, nes kelias ejo palei pat fjorda Randsfjorden. Buvo jau apie 18h. Uzsukom sen bei ten ale buvo arba privat arba slagbaumai. Ir staiga nusisypsojo laime- stabteleje kelio atsikisime pasidomet situacija, pamateme nuolydi ir idealia nakvynei vieta. Netgi su privaziavimu- matomai, kazkas pries mus taip pat ieskojo nakvynei vietos, bet buvo atkaklesnis- pravaziavimas irgi butu buves uztvertas grandine, bet kazkas nepatingejo ir nupjove ne grandine, o visai stora medi, prie kurios ji buvo prirista. Taigi lydimi vieno nuostabiausio pasaulyje saulelydzio suruoseme stovyklaviete su lauzu ir ememe griliuoti. As sudetingo mokslinio eksperimento metodu fjordas-burna nustaciau, kad vanduo fjorduose visgi gelas, nors maniau atvirksciai. Virga atliko dar sudetingesni eksperimenta- pukstelejo vandenin ir konstatavo, kad vanduo visai siltas. Isitaiseme ant uolu ir ememe vakaroti. Oras buvo kaip reta- ne menkiausio vejelio ir tik vienas kitas debeselis. Tolumoje virs kalno sklande burys parasparniu- taip aukstai, kad vargiai galejau atskirt spalvas. Teko biski papavydet. Virga emesi nesekmingai pameskeriot, na o as prisedau prie kompo ir dar uzsiemiau fotiku. Tai va taip praejo labai neblogas pirmas vakaras.

 

Kilometrazas- 656 km nuo namu.

 

ANTROJI DIENA

Sukilome apie 7 ryto-keliu tiesimo technikos griausmas verste isverte is palapiniu, kur buvome gerokai susale- nakti gerokai atveso, dangu aptrauke debesys ir eme pusti stiprokas vejas. Issiropstus lauke keli siurprizai- ant kranto palikti higienos reikmenys buvo nuplauti bangu velniop. Virga eme puldineti pakrante ir per stebukla atrado dantu pastos tubele, nunesta bala zino, kur. Kitas visai nesuprantamas dalykas- dingo siuksliu maisas su popiergaliais, tusciom popierinem lekstem ir kitom isedom. Ir kas keisciausia, kad dingo tik pats maisas- visos siuksles liko, tarsi kas tvarkingai butu iskrates ir sustumes jas kruvelen, pasiimdamas visiskai trukusio dizaino kazkokios maisto parduotuves aptrinta polietilenini maiseli. Pasivaipe, visa kalte suvertem troliams ir isjudejome. Vaira peremiau as. Taip riedejome vis aukstyn ir aukstyn, o augmenija ejo vis zemyn ir zemyn- kol jos visai nebeliko, tik kazkokios keistos melynos samanos. Nusprendeme daryti avantiura- pagal popierini keliu zemelapi kirsti Jotunheimeno kalnagubri- auksciausius Norvegijos kalnus. Pasakyta- padaryta. Kelias zemelapyje buvo pazymetas kaip vieskelis, pereinantis i kazkoki punktyra(???). Ka jis reiske, nezinojom. Taip kilom dar auksciau, kol kelias tapo zvyruotas, siauras ir duobetas.Isijungeme 4WD. Horizontus supo snieguoti kalnai, ismetytos trobeles, kuriu cia apstu paciose netikeciausiose vietose, kriokliai bei ezerai-ezereliai, upes-upeles. Pasiekus taska, kur kelias zemelapyje virsta punktyru, musu kelione is tikruju virto punktyru- paaiskejo, kad toliau eina tik alpinistu takai. Nu savaime aisku, teko apsisukt ir gedingai birbinti atgalios. Pakeliui sustojome patrepseti ir prisikisti i burnas sniego- juk ne kiekviena liepos menesi gali jausti sniega po kojomis. Paduke po sniega, dardejome dar auksciau, suvokdami, kad kazkur pameteme fotoaparato objektyvo mandra dangteli, kas apgadino nuotaika. Pagaliau pamateme isganinga zenkla ”low gear”, isijungeme 2 begi ir serpantinais bei tuneliais nuriedejome zemyn-zemyn-zemyn. Patarimas besiruosiantiems Norvegijon- pasitikrinkite stabdziu kaladeles, skyscius- cia jie reikalingi ne ka maziau, nei akseleratoriaus pedalas, nes galima  riedet beliakokiu begiu, visvien prisieis stabdyt. Ypac kai pamatai is priekio nezmoniskais greiciais atsinesancius autobusus ar furas, kuriu vairuotojai jauciasi kaip zuvys vandenyje- lenkia kaip beimanydami, ir gazuoja is paskutiniuju. As issiugdziau iproti kas pora kilometru praleisti uz nugaros susidariusia masinu kolona- nors ju cia nera daug, taciau vaziuojant ant 60kmh, ju prisikaupia gana greitai. Na apie vaizdus nepasakosiu- yra aibe nuotrauku. . Pasakysiu tik tiek, kad kalnai tiesiog gniuzdo savo didybe. Jautiesi toks menkas, kad noris tik patylet ir tiek. Ir patylet uz tous miestukus ju papedese, katrie atrodo juokingiau, nei zaisliniai.

Saule eme krypti vakarop, kai vingiavome link kelto palei Ardalensfjorda, besidairydami vietos nakvynei. Nuo zvarbaus vejo ir sniego nusileidus prie pat fjordo, temperatura pakilo kazkiek tiek daug, kad zvarbus vejas transformavosi i lengva ir labai silta dvelksma- is zieminiu isnaru vel isokome i maikutes. Netrukus sustojome eilini karta pafotkinti sio bei to ir kilo ideja pasistatyti palapine pakeles aiksteles pakrastyje, keli metrai nuo fjordo, krioklio bei kalnu. Kuo izuliausiai nuvairavome su Toyota per pesciuju taka zemyn ir isikureme. Ne ka blogesnej vietoj, negu vakar. Oras, nors ir labai siltas, taciau buvo apsiniaukes ale eme ir pragiedrejo. As atlikau auksciau aprasyta mokslini eksperimenta ir nustaciau, kad vanduo visgi surus, kas sugriove visas mano ankstesnes hipotezes. Taigi, koks jis yra is tikruju, matyt priklauso tik nuo jo padeties. Virga vel nuejo nesekmingai zvejot, as, nusiciupes si bei ta, nuejau rabazdintis i uolas, kur, kaip nekeista, nieko blogo nenutiko- tiesiog palaipiojau, ir tiek. Dar teko pastebeti, jog fjorduose yra atoslugiai bei potvyniai- kaip ir jurose. Tai dalinai paaiskino dantu pastos bei sepeteliu dingima. Beje, visai pamirsau pamineti avytes- jos cia kazkokios kitokios ir ju ganetinai daug- o vaiksto jos palaidos beliakur- ant keliu, laipioja po uolas, turskiasi fjorduose- atrodo, lyg niekam nepriklausytu. Ale visos su skambaliukais. Ir stebetinai protingos- artejant masinai pasitraukia i pakele, o po to vel sugrizta i kelia, jei tik  jom ten reikia. Ir karstosi po tokias aukstybes, kad vargiai zmogus beuzsiliptu, tuo sugriaudamos mita apie naminiu gyvuliu neveksliskuma. Kaip ir dingo mitas apie traktoriu neveksliskuma- cia horizontalioj padety jiem darbo ner, taciau zemes ukis cia ganetinai isvystyas, taigi traktoriai ramiausiai ropineja pasvire kokiu 45% kampu ir vargo nemato- is salies ziurint, net kvapa gniauzia…Va taip baigesi dar viena diena.

 

Bendras kilometrazas- 980 km

 

TRECIOJI DIENA

Rytas prasidejo 9h- issiparpeme, kiek sirdis leido, visiskai nekliudant salia sniokscianciam kriokliui. Oras, kai ir visad, buvo nuostabus. Aisku, daug kas netikes, nes visas tas dienas ir Svedijos pietuose ir Lietuvoje lijo. Na bet nuotraukos kalba pacios uz save.Nuejus prie fjordo issivalyti dantu, staiga pamaciau suakmenejusia Virga, rodancia pirstu kazkur i vandeni. Pasekes zvilgsniu pamaciau keteras. Kazkokiu dideliu zuvu keteras, kurios kuo ramiausiai drauge panirdavo ir isnirdavo, tarsi cirke. Su stovinciu trikampiu peleku. Kadangi as ne zvejys, tai kas ten buvo, sunku ir pasakyt. Tik ten turejo but nemazos zuvys- sulig zmogum.  Taigi papusryciavome ir isjudejome. Uz kokiu 30km kelias paprasciausiai baigesi- toliau buvo tik vanduo. Teko keltis koki kilometra keltu- sumokejom 119 kr. Ganetinai brangiai, net suerzino. Perkelti buvom i nedidele aikstele didziulio klano papedej, kur apart kelto svartavimosi vietos dar tilpo smotelis kelio ir skyle kalne su bauginanciu uzrasu ”tunnel 7km”. Taigi smigom i kalna. Ilgokai pavaziave zemyn (visgi nemazas tarpas), islindome i saules sviesa ir eilini karta tesugebejome pasakyti tik ”wow!!!…” – taip mes patekom i garsiaja fjordu Norvegija. Apzvalgos aiksteles is aukstai, is zemai, namukai neimanomiausiose vietose, tarsi uzsakyti, lygu vandens pavirsiu raizantys prabangus kateriukai-viskas kaip pigiuose bukletuose apie pasakiska Norvegijos gamta. Jus kazkur girdejot, kad vanduo melynas? Pamirskit, jis sodriai sodriai zalias. Taaaip, nieko nepasakysi…

Pavaziavus dar apie 30 km, vidury vienintelio kelio vel teko susimoket- si karta 150kr, uz tai, kad ivaziuojam i nacionalinio parko teritorija. Krenksdami susimokejom ir netrukus pamateme, uz ka- kelias ejo pro pat viena is Glacieru- amzina isala, esanti gana zemai- issikepurnejome is masinos ir nukurnejome per krumus link kalno, nesini statyvais ir fotoaparatais. Ten radome dar minia debsanciu turistu. Bet ne tai svarbiausia. Jums kas nors sake, kad sniegas baltas??? Kliedesys. Jis yra sodrios zydros spalvos. Netikit? Velgi yra nuotraukos. Kuo tai paaiskinti, nezinau. Ir is visu tu sniegynu aplink klonyje tekejo nesuskaiciuojama daugybe kriokliu…Na gerai, ju nebuvo nesuskaiciuojama daugybe, bet tikrai nemazai. Visi jie sutekejo i viena ezera, esanti klonio viduryje. Savaime suprantama, ten niekas nesimaude J. Dar pastebejom keista dalyka- fjorduose vanduo zalias, o is kanu bega kristolo skaidrumo. Ir itekejes kuri laika dar nesusimaiso- is auksciau gana idomiai atrodo.

Taigi nuriedejome toliau. Pravazivome kriokli, kuris yra skaitomas auksciausiu lasisu slenksciu pasaulyje. Kaip jos ten galetu uzplaukt- neisivaizduoju. I Kauno HE turbut paprasciau butu.

Neilgai trukus privaziavom dar viena kelta, kuriuo persikelem susimokeje 68 kr. Ne taip ir baisu, palyginus su pirmuoju. Ir vel traukem tuo paciu ritmu: kalnas-pakalne, vanduo-desinej, vanduo-kairej, tunelis-serpantinas. Prie dar vieno kelto apsiziurejom, kad ten nedidelis fjordas, ir ji galima tiesiog apvaziuot, darant 30km kilpa, ka ir padarem, kuo likom patenkinti- fotoaparatan atgule dar susnelis nuotrauku. Taip riededami pririedejome paskutini kelta, kelianti i Alesundo komuna- musu keliones tolimiausia taska. Sumokejome 78 kr ir visai nesigailedami ivaziavome keltan- keltis reikejo visai nemaza smoteli. Beje, jums kas nors sake, kad vanduo gali buti zalias? Nesamone. Vanduo gali buti tik melynas. Bet tokios sodrios melynos spalvos, kad sunku apsakyt- niekad anksciau nebuvau to mates. Gamta palaipsniui pasikeite i ganetinai atsiauria- augmenija kukli, didziuliai akmenys ir vanduovanduovanduo. Issilaipine nuriedejome link galinio punkto, kuri pasiekeme gana greit. Ir cia Virga dave ideja nuvaziuoti i maza sala keistu pavadinimu Vigros, esancia visai salia. Skeptiskai sutikau. Susimokeje 59 kr i sala nuvykome… 2 tuneliais, einanciais po fjordais! Jo, jausmas geras- tiesus, kaip styga tunelis staciu kampu eina zemyn kazkiek ilgai ilgai, po to aukstyn, kol ima suktis apie savo asi. Apie slegio pokycius ausyse nutyliu. Gal koks ekstremalas ir butu suzavetas, taciau man buvo baisokoka…Isnirom i dar atsiauresni krasta, visur aplink dvelke vandenynu. Buvo giedra ir pute vejas, taciau, kaip bebutu keista, visai nesaltas ir nestiprus. Ir cia mes isvydome JI. Vandenyna. Pirmakart gyvenime. Pasidare net baugoka kazkaip- visgi jura yra jura, nors vizualiai atrodo taip pat, o cia vandenynas, ir dar koks- Arkties..Netiketo atsitiktinumo deka radom privaziavima prie pat vandenyno, kur buvo neitiketinas dalykas- keli simtai metru smeleto papludimio begaliniame uolu ir akmenu masyve.Kaip veliau paaiskejo, kad si vieta vadinasi Blimsanden ir yra pazymeta visuose bukleteliuose, kaip super retenybe ir izymybe. Na lietuviams, pripratusiems prie tokio pat smelio Lietuvos papludimiuose tai jokio ispudzio nepadareJ. Nieko nelauke, susirenteme palapine ir konstatavome liudna fakta- kad beveik neturime gelo vandens…Atlikus ta pati sudetinga mokslini eksperimenta buvo nustatyta, kad vanduo Arkties vandenyne yra ne surus, o neapsakomai surus, netinkamas net dantim valyt. Kur kas suresnis, nei Baltijos juroj. Garbes reikalas buvo vandenyne nusiplauti kojas. Dabar Lietuva gales ne tik didziuotis tuo pabodusiu faktu, kad jos karzygiai girde zirgus Juodojoje juroje J. Deja, daugiau nieko nusiplaut labai neteko, nes Arkties vandenynas atitiko savo temperaturini pavadinima. Tolumoj stuksojo kalnai, per kuriuos ritosi debesys- kaip skysto azoto garai senoviskuose fantastiniuose filmuose. Irgi atrode pritrenkianciai. Uzkande ukiskai- skilandis, juoda duona, cibulis bei kelios skardines salto alaus – leidomes ropineti pajuriu (pavandenyniu???), kol susivokeme, kiek valandu- saule 11h dar nebuvo nusileidus! Kada ji cia leidzias, bala zino- va dabar, kai rasau, yra 00:31, o lauke gali spakainai skaityt knyga, pakankamai sviesu, nors saules jau ner- ismigo i virs horizonta dengiancia debesu marska. Virga jau seniai miega, o ir as isjungineju kompa, tikedamasis, jog nakti nenutiks jokie netiketumai ir atsibusim sausi bei sveiki J

Bendras kilometrazas- 1268 km

 

KETVIRTOJI DIENA

 

Pabudome sveiki ir gyvi, vandenynas truputi patvines ose, horizonte kaupdamas juodus debesis. Ilgai netempe, susivyniojom meskeres ir sokom i Toyota. Kad jau buvom ten, nusprendem apsukt ir aplinkines salas, kur prisiziurejom svyturiuku, laivuku ir tuneliuku. Ka ten tuneliuku- visu tuneliu. Pvz., vienas is ju tesiasi apie 3 km ir yra 157m zemiau juros lygio. Is tikruju nejauku. Apsuke salikes ir padare aibe nuotrauku, patraukem link siaures, i taip vadinama Troliu kelia. Turbut ne vienas bus apie ji girdejes- praktiskai kiekvienas kelioniu gidas pataria ji aplankyti, na o motociklistams isvis sventas reikalas pravaziuoti tuo marsrutu. Taigi pro fjordus-kalnus-tarpeklius nuriedejome tenai link. Per tiek dienu akys pamate tiek visokiausiu grozybiu, kad jau spoksojom per langus atbukusiu zvilgsniu, tingedami net fotiko knopke nuspaust, nors anksciau, matydami tuos pacius vaizdus, butume net spiege J. Nusileidom eilini karta apacion ir ememe kilti i kalna staciu keliu tarp misku. O miskai cia tikri- simtameciai medziai, apacioj samanos, viskas auga ant milzinisku akmens gurvuoliu- pastatysi ne ten koja ir smuksi kokius  5 ar 10 metru zemyn. arba nusivosi i kokia upe. Viskas palikta „netvarkyta“- t.y., taip, kaip yra. taip kaip ir turi but. Cia jum ne sumauti lietuviski parkeliai su siuksliu kalnais kampuose. Cia jauciasi pats motinos Gamtos alsavimas ir jautiesi per menkas, kad galetum ji trikdyti, gali nebent nuolankiai stebeti ir nieko daugiau. Pagal zemelapi nustatem, kad tai jau Troliu kelias. Ir jis buvo vertas girdetu liaupsiu…Prasideda kanjone ir kyla gana tiesiai vis aukstyn ir aukstyn, vienoje puseje- stati siena, prasmenganti debesyse, kitoje puseje- fantastiskiausia mano gyvenime matyta kalnu upe- vanduo tyska purslais beveik 95%, o ten ku jis truputi ramesnis, igauna toki sodriai zydra atspalvi, jog rodos, kad upes dugnas isklotas zydrom plytelem arba kad po juo yra dar vienas dangus. Nerealu. Yra nuotraukos. Pavaziavus kelis kilometrus, kanjonas baigiasi ir prasideda kulminacija- kelias staciu zigzagu kyla uola pro virsu, o is visu pusiu sniokscia kriokliai. Statumas- 10%. Jei kam nors tai ka nors sako. Tvoreles- miniatiurines, trafikas labai didelis- transportas po transporto, dauguma busikai, pasitaike i autobusu(ka jaucia ju vairuotojai- neisivaizduoju), begale, kartoju, begale motociklu (beje, jokiu suknistu cioperiu- tik enduro, kelioniniai, britvos) ir lengvos auto. Kelias praktiskai vienam automobiliui. Prasilenkinejant ratai balansuoja ant kelio dangos ribos, daug kur danga dregna, nes vejas nesa kriokliu purslus. O pacioje svarbiausioj vietoj, per didziausia kriokli stovi didelis akmeninis tiltas, surestas per tarpekli, po kuriuo praraja kazkiek daug…labai daug…apsvaige nuo vaizdu nuriedejome toliau. T.y., auksciau. Kaip ir reikejo tiketis, kalno virsuneje buvo aibe kaviniu, kiciniu suvenyru kiosku ir kitu nieku turistams. Ir visur begale akmeniniu ”troliu namuku”- ivairiausio dydzio prirestu akmeniniu piramidziu- skaitoma, kad kiekvienas atvykelis privalo pastatyti bent po viena toki namuka, kitaip trolis gali supykt ir prikrest shposu. Augmenija- praktiskai vien samanos, o siaip- uolos, sniegas ir ledas. Ilgai ten neuzsilaike nuriedejome tolyn, link dar vienos isgirtos vietos- Geiranger. Pakeliui persikeleme dar vienu keltuku per fjorda (66kr) ir patekome i kur kas siltesne zona. Vel suslepeme zieminius rubus. Ir vel leidomes diideliu diideliu serpantinu palei graazu graazu fjorda laabai laabai aukstais ir staciais kalnais. Venoje jo puseje buvo siek tiek dirbamos zemes plotu, kur augo vien tik braskes ir dar karta braskes- stai kur jos, pasirodo, auga- jau maniau, kad cia mitas, kad daug lietuviu vaziuoja dirbt prie braskiu Norvegijon. Na  kaip ten bebuve, ten karaliavo lenkai- kur tik braskiu laukas, ten ir keletas masinu su lenkiskais numeriais. O tu numeriu visokiu- nuo senovisku juodai baltu iki tokiu kaip LT ir net jau naujovisku- kur raides PL ir zvaigzdutes ratu. Gal ir Lietuvoj jau tokius isduoda?.. Pradejo cypset Toyotos stabdziu kaladeles, pranesdamos, kad greit bus  laikas jas keist, nes net riedant 2 begiu, greitis pasiekdavo apie 60 kmh, o apsukos sokdavo virs 4000 rpm. Nusileidus iki miestelio teko konstatuot, jog tai vienas didelis viesbutis su viesbutukais, taigi neuzsilaikeme ir ememe kilti kita fjordo puse aukstyn-aukstyn-aukstyn…Palaipsniui is veslios lapuociu zalumos teliko kreivi berzeliai, o veliau dingo ir tie, uzleisdami vieta samanomis, o kelias vis ejo i virsu. Dingo ir samanos, uzleisdamos vita plikom uolom ir ledo lytim, pluduriojanciom nedidukuose uolu ezereliuose ir upese. 600-800-1000m virs juros lygio. Pravaziavo mojuodamas autobusas su lietuviais. Ir kai jau kelias turejo leistis zemyn, pastebejome nuoroda- DALSNIBBA 1500m. Ai, pagalvojom, vienaq karta gyvenam, ir, nors buvom jau nusikale, nuriedejome link kalno. Kaip ir reikejo tiketis, susimokejome (60kr) ir nuvingiavome virsun. Serpantinas zadejo but 5 km ilgio. Po velniu, emem gailetis po pirmo km, bet negi grisi? Statumas- neisivaizduojamas, apsisukt nera kur, J, kelias- tiesiog papilta zvyro, siauras, tvoreles tik kur ne kur, o gal po 2 km ivaziavome i debesi…Matomumas- nuo 10m iki kokiu 3 m, greitis- 5 kmh…Uzvaziavome. Islipome. Iskart susalome. Apsisukome ir isvaziavome. Nes viskas skendejo debesyje- lyg plaukiotume piene ar kisieliuje. Keistas jausmas. Liko budeti tik trys monolitiskai sustinge namukai ant ratu, matyt, uzvaziave anksciau ir besitikintys sulaukt gero oro. Atgal stumemes 1 begiu, drozdami stabdzius ir kur kas labiau bijodami J. Nusileidome laimingai ir jau visai nesigailedami, kad kabarojomes. Buvo jau gal 19.30 h ir reikejo dairytis nakvynes, o jos dairytis kaip ir nebuvo kur- kelias ejo per samanu plotus aukstai virs juros lygio- i uola nei kuoliuka ikalsi, nei malka susirasi. O ir saltiniai daug kur, vejas, salta, zodziu, jokiu prosvaisciu nakvot. Tik labai grazu. Gal po valandos kelias pagaliau eme leistis zemyn ir jau galejome pradet ieskot vietos nakvynei- salimais vingiavo upe, prasidejo spygliuociu miskai. Taciau kiekvienoj padoresnej vietoj, it sungrybis, pupsodavo namukas ant ratu L. Na bet galu gale radome nebloga vietele ir isikureme be jokiu nuotykiu…

Bendras kilometrazas- 1595 km.

PENKTOJI DIENA

 

Pabudom apie puse devyniu, susivele i kamuoli, nes pasistatem palapine kreivai ir dar ant nuolydzio. Dangus buvo apniukes, taciau oras buvo siltas ir nevejuotas. Papusryciavom ukiskai skilandziu bei duona(visi suriai/sviestai buvo pasibaige) ir leidomes toliau, t.y. ,kaip ir atgal.Buvom planave daryt dar viena nakvyne pries Osla, ale pamslijom, kad galim vaziuot ir tiesiai link jo, mat buvom pasiilge duso, o Osle gyvena bei dirba buves Virgos kursiokas. Taigi susitelegrafavom, paderijom zemelapy kursa ir nuriedejom. Kelias ejo per spygliuociu miskus, tad kazko stebetino ta diena neisvydom, isskyrus kelias (o gal viena ir ta pacia) kalnu upes- tiek tekancias pavirsiuj, tiek giliai uolu propersose kunkuliuojancias. Perpiet vel kabinome Jotunhaimeno nacionalinio parko kalnus- pakilome i 1200m lygi ir nuvingiavom keleliu be jokiu tvoreliu per samanotas lygumas, kol ivaziavom i debesi (tiesiogine prasme) ir prasidejo lietus, lietus, lietus. Be jokiu pertrauku merke valanda, kita, trecia- skrandziai urzge, as emiau knapseti prie vairo. Uzsukom i eiline aikstele, kur staliukai buvo atviri ( jie cia isvis nepraktikuoja uzdaru pavesiniu). Stovejo tik didelis tualetas placiu stogu. Tik nereik galvot, kad tai buvo dvokianti aprasineta buda, apdrabstyta shudais. Tai buvo nedidukas namukas be jokiu kvapu ir su ganetinai atsikisusiom stogo atbrailom. Tai ilgai negalvoje, privarem dzipa atbula po stogu, atsilenkem bagazine ir pasidarem kuo puikiausia stala merkiant lietui. Tai taip pribloske salimais prisiparkavusius norvegus, kad tie, neiskente isrepliojo is masinos (merkiant lietui-negirdetas neregetas dalykas) ir nuejo pro mus neva ismesti kazkokios siukslytes J. Grizo. Tada issikepurnejo kitas nutukelis ir itariai debsodamas nuslinko tualetan. Po to, patenkine smalsuma, nuvaziavo. Neuzilgo isjudejom ir mes. Kadangi turejom smulku Oslo zemelapi, nusprendem reikiama rajona pasiekti trumpesniu keliu, siekdami isvengti kamsciu magistraliniuose keliuose (pasirinkom 160), ir neprasovem- sturmanaujant Virgai, pliaupiant lietuj ir isvengus kamsciu, mes kuo tiesiausiu keliu pasiekem tiksla (Ulern rajona, jei kam idomu). Bet kas svarbiausia- netycia isvengeme visu keliu rinkliavu!!! Nes vaziuodami ne i, o pro Osla pries keleta dienu, susimokejome net tris kartus- 15, 20 ir 30kr. O cia nei vieno. Vadinas, to isvengt imanoma, reik tik budu zinot. Taigi, draugas pro darbovietes langa ismete mum savo buto raktus ir mes, svarus-svaruteliai, laukiame jo griztant, paservirave stala su lietuviska degtine, lasiniais bei skilandziu. Na dar zinoma, cibuliais bei juoda duona. To niekad neivertins gyvenantys vien Lietuvoj J

Bendras kilometrazas- 1980 km

 

SESTOJI DIENA

 

Sesta diena buvo paskirta bastymuisi po miesta, uztatai jokiu idomybiu ir nepatyrem- pesciomis nuzygiavom iki centro ir atgal, aplankem Karaliu rumus (nieko ypatingo) bei Vygelando parka (labai ypatinga). Praktiskai didziausias Oslo pasididziavimas. Na, dar neskaitant to, kad pats miestas nusidriekes palei fjorda. Jei ka domina architektura- galit nevaziuot, nes simtmecio pradzioje norvegai, nusprende, kad is senu pastatu jokios naudos, nugriove visa senamiesti ir surente is naujo. Paciam centre publika gana marga- nemazai turistu ir neformalu. Osle anksciau buvo a la Kopenhagos Christianija (vienoj aikstej visa para buriuodavosi narkomanai), taciau juos pries 3 savaites pradejo vaikyt policija (idomu, ka anksciau galvojo???) ir dabar jie pasklide po visa miesta. Savo akim matem ir net nufotkinom viena atstova, paslika vidury dienos gulinti prie centrines baznycios ant pievutes. Salia ant padekliuko sudelioti svirkstai ir kiti reikmenys. Zmones tiesiog eina pro sali ir tiek, cia, pasirodo, viskas normalu…Kas cia dar?..Apeje puse miesto vel pesciomis grizome namo ir tiek. Ka cia berasysi. Skauda kojas, nes arba lipi kalnan, arba nuo jo leidies.

 

SEPTINTOJI DIENA

 

Teko prabust be nuotaikos, suvokiant kad tuoj teks traukti namo. Apsirengem-apsikuitem ir ismynem. Iskart uzsirovem ant mokamos gatves (20 kr) ir stebetinai tiesiai ir neklaidziojant palikom miesta. Uz miesto pavaziavus dar kokius 50 km, vel susimokejom (15 kr) ir nuvaziavom link Svedijos sienos, kur papuolem i kokiu 15 km ilgio kamsti del kelio remontu. Diena buvo labai nebloga, kaip ir visos kitos Norvegijoj. Tik ivaziavus Svedijon, iskart eme niaukstytis, atsalo. Per zinis teko matyt, kad Smalande net potvyniai, o ir Skanej visos upes istvine ir isvis tokia prasta vasara buvo tik pries 150 metu. Prie Goteburgo sustojom aplankyt Bohus pilies- is tikruju labai grazi viduramziu pilis, kur, jei kam idomu, netgi pats Mortiisas yra klipa susukes. Nu ir mes visaip prisifotkinom. Staigiai sugriliavom ir numynem link Landskronos. Ties Ularedu eme lyti ir lijo ir lijo iki pat namu. Ir iki dabar sekmingai lyja. Taigi kelione sekmingai baigta, beliko tik ryskus prisiminimai ir aibe nuotrauku…

 

Bendras kilometrazas- 2562 km

 

Patarimai planuojantiems vykt:

Norvegijoj yra viskas labai nepigu, taigi visuomet turekite pinigu, pageidautina grynuju, nes gali prisireikt susimoket paciose netikeciausiose vietose. Nebijokit, pinigu gaila nebus J

Jei planuojat vykt su automobiliu, pasitikrinkit stabdzius bei ausinimo sistema, mat horizontaliu keliu praktiskai nera. Taipogi turekite instrumentu, nes teks vykt pro visiskai neapgyvendintas vietas.

Benzinas pigesnis sostineje ir vakarineje pakranteje, brangesnis- kalnuose.

Kreipkite demesi i kelio zenklus

Jei turit aukscio baime arba sergat klaustrofobija, vykti nepatartina.

Maista geriau vezkites is namu, nes brangu. Jei ragausite, atsargiai rinkites patiekalus, nes vienas is nacionaliniu patiekalu- 4 menesius pudyta zalia zuvis. Kas mate- neragavo, nes dvoke nerealiai.

Pinigus keiskites Lietuvoj (ar kur kitur), nes cia iskeis prastu kursu + nulups uz paslaugas.

Pasirupinkit fotojuostelem ar atminties kortelem- mes i diena padarydavom apie 200 nuotrauku.

 

Mum kelione atsiejo apie 2100 NOK + nemokama nakvyne+ maista vezemes savo+ ivaziavome su pilnu baku.

Tai va tiek turbut….