Tag Archive: socialinės smegduobės

Feisbukas ir kitos socialinės smegduobės

andraika post on vasario 24th, 2013
Posted in paistalai Tags: ,

 

 

Dar visai neseniai šaipiausi iš vaikigalių, kybančių one.lt tipo portaluose, siuntinėjančių vienas kitam širdutes, paveiksliukus, šypsenėles ir kitokius šūdukus. Laikui bėgant į paštą ėmė plaukt nenutrūkstamas srautas kvietimų jungtis prie kažkokių netlogų, maispeisų, klasių ir kitokių „skatinančių bendravimą“ portalų. Galų gale neapsikentęs susikūriau akauntą Jo Didenybėje Feisbuke, vienijančiame, kaip jie teigia, virš 400 000 000 vartotojų (o viešpatie), pagal paskutinę statistiką- 350 000 000- dalis susivokusių beprasmybėje jau numojo ranka į šį dar vieną „opiumą liaudžiai“. Tiesiog susipažint su netiketu ir jo subtilybėm, pasisocializuot ir pasižiūrėt, kuo gyvena ir kvėpuoja, juolab kad feisbuke sėkmingai gyvuoja kompanijų puslapiai, rodosi ir į kitus spokso žymios asmenybės, gyvuoja įvairūs fanų ir pomėgių klubai.

Susikūriau visiškai negatyvų ir nešvankų profilį, idant išvengt neprašytų draugų. Nepasiant to, jų ėmė rastis- visiškai nežinomi žmonės ėmė prašytis į draugus, siūlytis bendraut ir kitaip reikšt prielankumą nežinomam asmeniui su degenerato profiliu ir nuotrauka. Jau tada pagalvojau, kiek sulaukčiau dėmesio, įsidėjęs papingos blondinės nuotrauką- net neabejoju, kad tokių pokštautojų yra ne vienas tūkstantis.

Kiekvieną kartą prisijungus išlysdavo įkyrus klausimas- „ką galvojate?“ tarytum kvailam skriptui tikrai buvo įdomu, ką aš galvoju J Šone pastoviai šmėžuodavo pasiūlymai, kad galbūt aš noriu susidraugaut su tuo ar anuo, nes jis yra draugas dar su kažkuo. Bet ne tame esmė. Esmė pačiame bendravime. Jei čia rinktųsi kažkokia tam tikro amžiaus ar intelekto grupė- lyg ir viskas būtų tvarkoje. Tačiau kai ši socialinė kloaka vienija trečdalį milijardo žmonijos- darosi liūdna ir nyku, kai pastebi, kad visiškai nepriklausomai nuo socialinio sluoksnio ar pažiūrų ar tautybės, žmonės bendrauja it bedvasiai robotukai. Na, geriausiu atveju, kontoros darbuotojai ar kolegos. Asilas asilaitis pakomentavo karvės karvaitės nuotrauką. Karvė karvaitė pakeitė savo būseną į (kažkątaiten). Molio motiejus sako, kad tai jam patinka!!! Ir nykštį iškelia. Gali net pažiūrėt į rezultatus- tai patinka net 5 žmonėm, iš kurių 2 pakomentavo ir kažką parašė ant sienos! Po darbo pasipila dar įstabesnės ir pritrenkiančios naujienos- Pilypas iš Kanapių įdeda savo kačiuko nuotraukas ir robotukų armija puola seilėtis ir aikčiot- „ai, kaip miela“, „manasis buvo toks pat, bet su baltu blynu po kaklu!“, „ohoho, koks žvėris!“, tuoj pat atsiranda grupė, kuriem „tai patinka“.

Dar viena kategorija, įsivaizduojanti, kad visam pasauliui yra labai svarbus kožnas jų pirstelėjimas, todėl nepamiršta chronologiškai stenografuot kiekvieną žingsnį „pavedžiojau šunį“, „kepiau pyragą“, „skambino uošvienė, prisijuokėm“, „sūnus išsimozojo su šūdais“, „vakarienei valgiau tą tą ir aną“, „geriu vyną, keliu į jus taurę, mielieji“. Ir, kas keisčiausia, visada atsiranda aibė dykaduonių idiotų, kurie ne tik visą šį spamą skaito, bet dar ir komentuoja…

Gerbiamieji, tai jums atrodo normalus ir pilnavertis bendravimas? Man asmeniškai ten pasidarė nyku, tuščia ir paprasčiausiai gėda. Užėjus tik norisi patrypt šūdinais batais, kad išjudėtų šita robokėglių jūra, pasipiktinimą reiškianti  tyliais diskretiškais kriuksėjimais.

Dar viena bukumo viršūnė- žaidimėliai. Aš pats žaidžiu tikrai daug, nes man tai teikia estetinį pasitenkinimą- scenarijus, veiksmas, kokybė ir dar aibė kriterijų. Tačiau tapt virtualiu valstiečiu, parceliuojančiu javus, malkas ar dar ten kažką? Ir tuo užsiima suaugę ir pilno proto žmones? Na, atsiprašau.. Tikrai turėtų būt tuščia makaulėj, jei, kaip dažniausiai būna, darbo metu sėdi ir spamini kitiem nosį krapštantiem, kas gi, po šimts, tau gali duot karvę? Nežinau. Manau, kad kur kas įdomiau pasigooglint apie bet ką- nuo nanotechnologijų iki Gauso šautuvo, na bet kožnam savo..

Žmonės kalba, kad feisbukas jiems leidžia bendraut. Taip, aš sutinku, kad jis gali būt virtuali laidos „atleisk“ atmaina, kur galima imt ir susirast seniai pamirštą ką nors. Bet tuo viskas ir baigiasi. Tolimesnis bendravimas primena pusgalvius, stovinčius su ruporais miesto turgaus aikštėje. Žmogui, turinčiam ekshibicionisto polinkių arba sugebančiam kiekviena aukso verta mintim stulbint minią- gal ir visai priimtina. Man- atsiprašau- ne. Su artimais žmonėmis, jei negaliu susikontaktuot tiesiogiai, beveliju kontaktuot asmeniškai, be minios komentarų- ar tai būtų emailas, ar skaipas ar bet koks kitas privatus tet-a-tet klientas.

Pasirodo, egzistuoja netgi savotiškos varžybos- turėt kuo daugiau draugų!! Nusišvilpt, kad belekokie žmonės prašosi į svečius, nusišvilpt, kad nei tu jiems nei jie tau neįdomūs ir, greičiausiai, net nepirstelėsit net banalaus „laba diena“ per amžius amžinuosius. Bet būsite „draugais“. Net žodis „draugai“ kažkoks beprasmiškai neskanus paliko…

Todėl labai lengva ranka ir širdim nusprendžiau palikt šią sintetinių robotukų kupiną duobę. O, šventas naivume.. Visų pirma, neradau kur ir kaip išsitrint akauntą. Susigooglinau. Tada paaiškėjo, kad galiu tik deaktyvuot, o išsitrins kelių savaičių bėgyje. Padariau. Tada toptelėjo mintis, kad aš turbūt neesu vienas, sugalvojęs palikt šitą smegduobę- prasigooglinau vėl- ogi radau saitą, kuris leidžia atlikt elegantišką virtualų sepuku. Apsidžiaugiau, tačiau per anksti- feisbuko viršinykai, peršikę nuo besiritančios virtualių savižudybių bangos, nudiseiblino šią opciją, motyvuodami tokiais šūdais, kaip kad asmeninės informacijos nutekėjimas ir panašūs kliedesiai. Kaip apgailėtina. Dar niekingiau atrodo, kai naršyklėje, paieškos laukelyje įrašius „www“, automatiškai iššokinėja feisbukiniai url, lyg būtų patys lankomiausi. Ir nesibaigia emailiniai priminimai, kaip „jūsų draugas Palangos Juzė kviečia jus blablabla..“ tiesiog žemas patvorio komivojažieriaus įkyrumas. Ate, robotukų armija. Aplink realus ir spalvotas, ne tik baltai mėlynas, gyvenimas. Man ten geriau. Gal kada nors bus geriau ir jum. Linkiu to.