laiko mašina

Visgi internetas yra šaunus dalykas. kai niekadėjai nulaužė ir ištrynė buvusį puslapį su bene 10 metų sapalionėm, tai kaip ir atsisveikinau su turiniu visam laikui, atvirai pasakius, buvo gaila, bet pats kaltas, kad nedariau atsarginių kopijų. O pasirodo, kad dar dalinai galima jį atkrapštyt šita nuoroda.

Nuotraukos neišsissaugojo, bet tekstai (ne visi) daugiau mažiau išliko- yra va tokie va internetiniai resursai, kurie paslapčia seka ir kolekcionuoja viską, kas vyksta interneto platybėse. Šioj nuorodoj net atkasiau tai, ką rašiau prieš beveik 20 metų! Kraunasi lėtokai, bet geriau taip, negu niekaip.

Visuotinis sekimas ir informacijos rinkimas interneto platybėse yra jėga! Valio, taip ir toliau!

 

Nupūtus dulkes

Netoliese yra bažnytinis blusturgis. Didelis, vienas didžiausių, kiek teko lankytis. Viena iš jų ypatybių yra ta, kad tokios įstaigos priima mirusių žmonių gyviem nereikalingus rakandus, kurie atneša šiokį tokį pelną, jei taip galima išsireikšt. Ir ten galima rast, ko net nesugalvotum- nuo fajansinio naktipuodžio iki pirmos kartos Nintendo.

Už grašius radau albumėlį su 6×9 negatyvais, darytais 1931-1952 metais. Švedija/Suomija, kiek supratau iš turinio. Nuotraukos nebūtinai kokybiškos, bet dalį nuskenavęs nusprendžiau sudėt internetan. Be komentarų. Neabejoju, kad skaitmeniniam formate jos daugiau niekur neegzistuoja. Meninės ar išlikimo vertės gal ir nėra, tegul tiesiog išlieka fotoistorijos gabalėliai

 

 

Nauji vėjai

Kažko pabaiga visada būna kažko naujo pradžia. Taip jau gavosi, kad mano puslapį nulaužė kažkokie kiniečiai ar kiti tarakonai su hieroglifais, ta proga viską ištrynė ir net paleido kažkokius savo brukalų skriptus, ko pasekoje domenas išvis buvo blokuotas paskyros tiekėjo. Domeną atgavau. Duomenų- ne. Ar gaila? Gaila, taip, visgi bene 10 metų sapalionių bei nuotraukų. Na, bet pats kvailas, kad nedariau backupų. Reiks bandyt vėl trukt už vadžių ..